In Memoriam Vytautui Blūšiui

IN MEMORIAM

2019 m. vasario 19 dieną netekome žymaus chorvedžio, talentingo muziko, kompozitoriaus, ilgamečio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Klaipėdos universiteto pedagogo ir vadovo, docento Vytauto Blūšiaus.

Vytautas Blūšius gimė 1930 m. vasario 16 d. Ūdrupio kaime, Liudvinavo valsčiuje, Marijampolės rajone. 1937-1941 m. mokėsi Kūlokų (Marijampolės r.) pradinėje mokykloje, 1943-1947 m. - Liudvinavo (Marijampolės r.) progimnazijoje, 1948–1951 - Kauno 3-ioje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje.

Muziko kelią pradėjo anksti, dar vaikystėje. Vytautas Blūšius profesionaliai muzikos mokslus pradėjo įsojęs į Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklą. Ten studijavo choro dirigavimo meno paslaptis (1948–1952 m.), bei kompoziciją (1952–1956 m.). 1957–1961 m. studijavo choro dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.

Iš prigimties būdamas labai darbštus bei nenorėdamas „sėdėti“ tėvams ant sprando Vytautas Blūšius anksti pradėjo dirbti: 1951–1955 m dirbo Kauno 34-ojo ir 36-ojo vaikų darželių muzikos vadovu, o 1955–1959 m. - Kauno S. Nėries vidurinės mokyklos muzikos mokytoju, choro ir orkestro vadovu. Didelio triūso dėka gabus jaunuolis greitai pasiekė gražių laimėjimų – tapo chorų apžiūrų laureatu, subūrė gausų chorą, nemažai koncertavo. Netrukus aktyvų, jauną ir perspektyvų menininką pastebėjo visuomenė, Vytautui Blūšiui patikėtas ir gerokai atsakingesnis darbas. Štai 1959–1961 m. dirbo Kauno vaikų muzikos mokyklos mokytoju bei direktoriaus pavaduotoju, o 1961–1963 m. - Kauno specialiosios vidurinės muzikos mokyklos direktoriumi.

Didelis ir atsakingas jo gyvenimo etapas buvo 1963–1973 metais, kai Vytautas Blūšius  vadovavo Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklai. Apie nuoširdų, didelės kultūros ir tolerancijos vadovą dar ir dabar prisimena mokyklos auklėtiniai.

1973 m. – naujas Vytauto Blūšiaus kūrybinis gyvenimo etapas Klaipėdoje. Nuo 1973 m. rudens – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų vyr. dėstytojas, 1974–1983 m. – muzikos mokytojų specialybės neakivaizdinio skyriaus choro studijos vadovas, 1975–1987 m. – Kultūros fakulteto dekanas, nuo 1977 m. – e. doc. pareigas, nuo 1987 m. – docentas, 1987–1995 m. – fakultetų prorektorius studijų ir bendriesiems reikalams, nuo 1995 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros docentas, Menų fakulteto muziejaus steigėjas ir vadovas.

1965 m. Vytautui Blūšiui suteiktas LR nusipelniusio mokytojo vardas, o 1980 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.

Didelio darbštumo, kūrybiškumo ir įžvalgumo liudininkai yra Vytauto Blūšiaus plunksnai priklausantys per 160 spaudoje paskelbtų straipsnių kultūros, meno, muzikinio švietimo ir kitomis temomis. Jis yra leidinių „Po mūzų stogu“, nuo I iki XVI tarptautinių Stasio Šimkaus chorų konkursų leidinių sudarytojas, monografijų „Kauno Juozo Gruodžio konservatorija“ (2000), „Elena Martinonienė-Navickaitė“ (2005), mokymo priemonių „Chorinė aranžuotė“, „Muzikos instrumentavimas ir aranžavimas“ bei kitų autorius. Vytautas Blūšius išvertė R. Šumano knygą „Gyvenimo taisyklės ir patarimai jauniesiems muzikantams“, yra knygos „Algimantas Daunoras: kūriniai fortepijonui, solo ir choro dainos, sonata violončelei ir fortepijonui, kasdienės ir gedulinės mišios“ sudarytojas, monumentalių leidinių, kurių vienas skirtas Lietuvos tūkstantmečio dainų šventei „Amžių sutartinė“ (2008), kitas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ dvidešimtmečiui „Lietuvos Vakarų krašto chorinės kultūros metraščiai“ (2008) bendraautorius, Stanislovo Juščiaus chorinių dainų rinkinio „Mano miestui ir jūrai“ (2006) sudarytojas. Ir tai toli gražu ne visos publikacijos. Galima tik stebėtis tokiu produktyvumu.

Viena svarbiausių Vytauto Blūšiaus kūrybos sričių – kompozitoriaus veikla. Raiški, artima liaudies dainų melodikai, natūraliai paprasta, tačiau labai spalvinga, dažnai romantinė, emociškai individualizuota muzikinė kalba, skaidri kompozicijų forma, tamprus poetinio teksto ir muzikos derinys – tai išskirtini Vytauto Blūšiaus kompozicijų bruožai. Tai liudija daugelio lietuvių sąmonėje įsitvirtinusios nuoširdžios ir mielos Maestro dainos, tapusios mūsų savasties reiškėjomis. O daina „Auki berželi“ - tai it kompozitoriaus vizitinė kortelė, kurią atpažįsta visa Lietuva, ir net didelė dalis lietuvių išeivių Amerikoje bei kitur.

Vytautas Blūšius yra sukūręs per 150 įvairaus žanro kūrinių. Patys geriausi išleisti atskirais leidiniais: „Du romansai mecosopranui ir vargonams“ (2002), „Obuoliukas“ (dainos vaikams ir jaunimui, 2002), „Mano žemė“ (dainos suaugusiųjų chorams, 2002), „Romansas smuikui arba altui ir fortepijonui“ (2004), „Auki, berželi“ (vokaliniai kūriniai balsui ir fortepijonui, 2005), „Skambančios pievos: kūriniai lietuvių liaudies instrumentams“ (2016).

Maestro yra 44 originalių dainų chorams, ansambliams, solistams autorius, sukūręs 2 kantatas chorui ir orkestrui: „Mokyklinė kantata“, „Sakmė apie dainą“, harmonizavęs daugiau nei 60 lietuvių, latvių, baltarusių liaudies dainų, aranžavęs 9 liaudies šokius bei sceninius vaizdelius. Jo kūrybos kraitėje - 22 instrumentiniai kūriniai orkestrams, ansambliams bei įvairiems instrumentams, tarp jų: siuita-fantazija-sonata fortepijonui, muzika kino filmui „Vilkas ir siuvėjas“, simfoninis paveikslas „Piemenukų šokiai“, simfoninis preliudas „b-moll“ ir kiti. Dalis šių kūrinių išspausdinti įvairiuose leidiniuose, įrašyti ir saugomi Lietuvos radijo ir televizijos fonduose, buvo atlikti Dainų šventėse, įvairiuose koncertuose Lietuvoje ir užsienyje.

Su savo meniniais kolektyvais dalyvavo daugiau kaip 350 koncertų Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Kuboje, JAV.

Vytautas Blūšius buvo daugiau kaip 150 koncertų bei renginių autorius ir režisierius. Surengė tris autorinius koncertus Klaipėdoje 50-mečio, 65-mečio ir 70-mečio progomis (1980, 1995, 2000). Jis buvo vienas iš iniciatorių bei rengėjų tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkursų. Buvo moksleivių dainų šventės „Pavasario balsai“ (2006), Klaipėdos dainų šventės, skirtos Mažosios Lietuvos dainų šventės 80-mečiui bei Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio-konkurso „Mes Lietuvos vaikai“ režisierius, organizacinių komitetų narys.

Vytautas Blūšius vadovavo Kauno mėsos kombinato chorui (1950–1951), Kauno pirmųjų gimdymo namų moterų chorui (1954–1956), buvo Kauno Arkikatedros Bazilikos mišraus choro dirigentas (1954–1957), Kauno S. Nėries vid. mokyklos chorų ir orkestro vadovas, Kauno profesinių sąjungų rūmų vaikų choro dirigentas (1955–1959), Kauno Politechnikos instituto dainų ir šokių ansamblio „Nemunas“ choro vadovas (1958–1960), Lietuvos Žemės ūkio akademijos studentų mišraus choro „Daina“ dirigentas (1962–1972), Lietuvos Muzikos akademijos Klaipėdos fakultetų Neakivaizdinio skyriaus studentų mišraus choro vadovas (1974–1981). Pabaltijo valstybių studentų, respublikinių, Kauno ir Klaipėdos dainų švenčių, Tarptautinių Stasio Šimkaus chorų konkursų organizacinių ir kūrybinių grupių narys.

Maestro buvo Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos chorų sąjungos nariu, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ Garbės nariu ir tarybos nariu, Klaipėdos Vytautų klubo prezidentu.

Prasminga prisiminti Vytauto Blūšiaus indėlį į Lietuvos bei Klaipėdos miesto dainų švenčių tradicijų puoselėjimą bei nenuilstamą darbą, vadovaujant miesto chorvedžių sekcijai prie Klaipėdos savivaldybės. Niekas tikriausiai negalėtų dabar suskaičiuoti, kiek surengta dainų švenčių, festivalių, koncertų, konkursų vakarų - susitikimų, kiek daug pastangų padėta, kad Klaipėdoje skambėtų lietuviška daina, kad susikurtų naujų chorų, ansamblių, kad virtų muzikinis gyvenimas. O kur dar neįkainuojama veikla Klaipėdos miesto chorinėje bendrijoje „Aukuras“.

Net vilniečiai ar kauniečiai mums pavydėjo tokio didingo kultūros ąžuolo, kuriuo pelnytai didžiuojasi visa Lietuva.

Dabar tai jau tampa - trapūs laiko ženklai, liudijantys Maestro Vytauto Blūšiaus veiklos plotį ir gylį. Maestro buvo puikus menininkas ir tuo pačiu puikus administratorius, pedagogas, išugdęs didžiulį muzikos mokytojų ir chorvedžių būrį. Savo sukauptą patirtimi noriai dalinosi su kolegomis, skleidė savo mokiniams, sugebėjo įžvelgti kiekvieno jų talentą. Maestro buvo jautrus, aukštos kultūros žmogus, nuostabus draugas bei kolega. Iš prigimties kuklus ir jautrus turėjo neapčiuopiamą savybę traukti apie save vienminčius. Jo kilnus ir pasiaukojantis darbas vienijo visus, apie save skleidė gėrį, grožį, kūrybinį džiaugsmą. 

Toks ir išliks mūsų atmintyje.

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto, Vytautų klubo bendruomenės giliai liūdi netekusios ilgamečio pedagogo, kolegos ir artimo draugo. 

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Atsisveikinimas su velioniu vyks:

Vasario 20 d. (trečiadienį) nuo 18.00 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda).

Vasario 21 d. (ketvirtadienį) 9.00 val. - aukojamos Šventosios Mišios Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10, Klaipėda).

Išlydėjimas vasario 21 d. (ketvirtadienį) 15.00 val. (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas)

Laidotuvės Lėbartų kapinėse - vasario 21 d. (ketvirtadienį).