Regimantas Gudelis. Merginų choro ir Norvegijos koncertas Klaipėdoje

Prof. Regimantas Gudelis

Tarp respublikinio chorų konkurso baigiamojo turo ir kitų išskirtinių Vilniaus chorinių įvykių buvo įdomių koncertų ir Klaipėdoje. Vienas jų – Klaipėdos universiteto Menų akademijos salėje trijų merginų chorų koncertas. Jame pasirodė „Ensemble di Novo“ ir mergaičių grupė „Vivenet“ iš Sandefjordo (Norvegija) – vadovė Vesta Zabulionienė, Klaipėdos Eduardo Balsio meno gimnazijos choras ir Klaipėdos universiteto Menų akademijos merginų choro studija – jų vadovė doc. Zita Kariniauskienė. Koncertas buvo įdomus, spalvingas, chorai atliko įvairią muziką, demonstravo individualų meninį veidą, patraukliai atrodė ir pačios vadovės.

Merginų/moterų chorai iš Norvegijos – retas, jei neklystu, net pirmas svečias Klaipėdoje. Skandinavijos moterų chorus dažniau tenka išgirsti svetur – tarptautinių chorų konkursuose ir festivaliuose kur nors Italijoje ar Vokietijoje etc. Mums jie, ypač lyginant su mūsų šalies moterų chorais, atrodo itin lyriški, švelniai skaidrių balsų, puikiai derina, bet tarsi stokotų temperamento.

„Ensemble di Novo“ ir mergaičių grupė „Vivenet“ kai kuriuos tokius bruožus turi – balsai šviesiai išskaidrinti, maksimaliai išlyginti, pagirtinas derėjimas, puiki vokalo judrioji jubiliacijų technika, išlavinta greitakalbė. Prie to dar ir vokalo lakumas: nors choras nedidelis, kamerinis („Ensemble di Novo“ kartu su mergaičių grupe „Vivenet“ su darė per 20 dainininkų), jo choro garsas natūraliai sklinda ir užtvindo visą salę. (Iš to matosi, jog gerą ir taisyklingą vokalą turi pati vadovė.). Savitas choro bruožas, kuris, sakiau, lyg ir nebūdinga skandinavėms – muzikinis temperamentas. Merginos turi veržlumo ir tai ypač pajutome klausydami žaismingos nuotaikos kūrinius. Kai kuriuos mano kolegas ypač sužavėjo puiki choro vertikali bei horizontali intonacija. (Tiesa sakant, tas mane mažiau stebino, nes gi geras derinimas yra įprasta norma kiekvienam aukštesnio statuso siekiančiam chorui). Choro dainininkės, supratome, turi gerą muzikinį išsilavinimą, gražius balsus (net kontraltą), puikią ansambliavimo patirtį.

Koncerto pradžioje „Ensemble di Novo“ ir „Vivenet“ padainavo kūrinių kartu, opo to sekė sudėtingoji, pirmojo choro, programa: E. Grygo (aranž. C–Bertil Agnestig) „Gavotte fra Holbergs siuite“, T. Hauge „Agnus Dei“, L. Donati „Angelų giesmė“ (Song of Angels), R. Kekkonen „Allelluja“, Z. Koday (Kodaly) „Naktis kalnuose“, R. Dubra „Ave Regina Caelorum“, Kim Andrea Arnesen „Even when be is silent“, D. Maclntyre „Ave Regina“. Kompozitorių pavardės sako, jog dalį tos muzikos (L. Donati, Z. Kodaly, R. Dubra) mes daugiau ar mažiau žinome, o kita pas mus girdima bene pirmą kartą. Programoje buvo ir keletas lietuvių autorių kūrinių (L.V. Lopo „Palaimink, Dieve“, J. Tamulionio Greitakalbės „Virve, virvyte“, „Geri vyrai“). Bene pirmą kartą teko išgirsti kitų kraštų dainininkes taip taisyklingai artikuliuojant lietuviškus tekstus. (Vadovė, aišku, lietuvė, bet, norveges išmokyti taisyklingos lietuviškos leksikos ir kalbos sonorikos, manau, nebuvo lengva.) Tuo „Ensemble di Novo“ ir kartu „Vivenet“ prisistatė kaip pajėgus meninis kolektyvas, susilaukė nuoširdaus publikos vertinimą.

Klaipėdos universiteto Menų akademijos merginų choro studija efektingai sublizgėjo praeitame tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse – užėmė II vietą. Šį kartą, po visų pertvarkų ir negandų universitete, jau ne tokia. Gerai, kad dar laikosi, universiteto padėtis, tikimės, pagerės, taigi chorą pamatysime atsinaujinusį.

Eduardo Balsio menų gimnazijos merginų choras – mielos, nuolatinės darbininkėlės Klaipėdos universiteto Menų akademijos scenoje. Prie choro pripratome, publika jį mėgsta ir nuoširdžiai priima. Bet apie jas kitą kartą.

Įdomu buvo klausyti „Ensemble di Novo“ ir Klaipėdos universiteto Menų akademijos merginų choro studijos dainavimą susijungus į vieną kolektyvą. Intrigavo – kas bus? Juk kiekvieno jų vokalo spalva ryškiai skiriasi – norvegių skaidrus, šviesus (kaip mes įpratę sakyti, dainuoja galviniais registrais), universiteto studenčių „vokalistiškas“ – sodresnis su gausiais obertonais.. atliko Ola Gjeilo „Ubi Caritas“ ir Donato Zakaro „O Salutaris Hostia“. Reikia pripažinti, darna buvo, balsai susiliejo, išėjo kažkoks mikstas. O kam šis chorų duetas patiko, kam ne – tai bus skonio dalykas.

Koncerto pabaigoje visi trys chorai susijungę į vieną jungtinį, padainavo keletą lengvesnio pobūdžio dainų.

Keli žodžiai apie norvegių choro vadovę Vestą Zabulionienę. Ji – „žmogus iš Lietuvos“, mokslus baigė LMTA Kauno fakultete. Mus džiugina muzikės profesionalumas ir ryžtas, reikšmingas pasiekimas kitoje šalyje. Garbė Kauno fakultetui, o mes – klaipėdiečiai sveikiname Vestą Zabulionienę ir linkime kartu su choru kilti aukštyn.

Vis dėlto, norvegių choras palankaus publikos vertinimo susilaukė ne dėl priedermės palaikyti vadovę–lietuvę, o dėka savo muzikavimo ir individualaus meninio veido.